Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas 3 būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalis): kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis įmokomis, konkrečia pinigų suma arba tam tikru turtu.
Paprastai formą pasirenka išieškotojas – tėvas/ ar motina. Vis tik remdamasis ta pačia norma teismas turi teisę savo iniciatyva priteisti išlaikymą ir kitokiu būdu, nei prašo išieškotojas, jeigu, teismo nuomone, tai labiau atitinka vaiko interesus.
Pagal teismų praktiką kriterijai, galintys lemti vieną ar kitą išlaikymo būdą, yra įvairūs. Pirmiausiai teismas turi atsižvelgti vaiko interesus, lemiamus jo amžiaus, sveikatos būklės, gabumų, pomėgių, taip pat priteisto išlaikymo dydžio ir panašiai. Išlaikymo būdą taip pat gali lemti privalančią teikti išlaikymą vaiko tėvo ar motinos turtinė padėtis, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas ir panašiai. Visais atvejais vertintina ir tai, kad kiekvienas išlaikymo būdas turi tam tikrų ir trūkumų, ir privalumų.
Prioritetas dažniausiai teikiamas išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši forma laikoma saugiausia tol, kol abu tėvai yra mokūs.
Kitos dvi išlaikymo formos – konkrečia pinigų suma ar turtu, pasirenkamos tada, kai gresia išlaikymą turinčio teikti tėvo/ motinos nemokumas. Pavyzdžiui, jeigu vienas tėvų turi sveikatos problemų (liga, kuri ateityje ribos galimybes dirbti), priklausomybių (lošimai, narkotinių priemonių vartojimas ar piktnaudžiavimas alkoholiu). Šios formos yra rizikingos, nes Vaiko atstovui pagal įstatymą neapdairiai ar nesąžiningai panaudojus gautą vienkartinę sumą ar turtą (netinkamai investavus pinigus, išleidus juos savo asmeniniams poreikiams ir pan.), vaikas gali netekti išlaikymo.
Teismų praktikoje yra buvę bylų, kai buvo prašoma priteisti išlaikymą turtu, nes nepilnametis vaikas su motina gyveno skirtingoje valstybėje nei tėvas. Išieškotojas teigė, kad nebus galimybės išieškoti išlaikymo periodinėmis išmokomis, nes išieškojimo procedūra pernelyg brangi ir sudėtinga. Teismas nepriteisė išlaikymo turtu, nes nepakako įrodymų, kad kartu su vaiku gyvenanti mama sugebės užtikrinti kasdienius vaikų poreikius ir tinkamai pasirūpinti turtu, t.y. gauti iš to turto pajamas, padengti išlaikymo išlaidas ir dar skirti lėšų vaikų poreikiams patenkinti.
Būtina akcentuoti kelias svarbias išlaikymo dydžio taisykles, įtvirtintas įstatyme ir teismų praktikoje:
-
Pirmiausia, kad išlaikymas yra mokamas nepilnamečiui vaikui, ne kartu su juo gyvenančiam tėvui/ motinai. Nepilnamečių vaikų tėvai yra tik to turto valdytojai, nes pats vaikas dar negeba teisingai įvertinti savo poreikių, sudėlioti kurie poreikiai svarbesni, protingai paskirstyti ir išleisti lėšas.
-
Antra, nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis neturi priklausyti nuo tėvų tarpusavio santykio. Vadinasi po santuokos nutraukimo/ nesusituokusių tėvų gyvenimo skyrium pradžios, vaiko gaunamas išlaikymo dydis neturi iš esmės skirtis nuo gauto tėvams gyvenant kartu, kai buvo vedamas bendras ūkis. Pavyzdžiui, jeigu tėvai pasirinko leisti vaiką į privačią mokyklą, po santuokos ar santykių nutraukimo, nepilnametis vaikas turi teisę ir toliau lankyti privačią mokyklą.
-
Trečia, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis priklauso nuo konkretaus vaiko poreikių. Vadinasi brolio ar sesers gaunamas išlaikymas gali iš esmės skirtis, net jeigu jie turi tuos pačius tėvą/motiną. Vienodas gaunamo išlaikymo dydis yra siekiamybė, ne pareiga.
-
Ketvirta, nei viename teisės akte nėra nurodytos išlaikymo dydžio minimalios ribos. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vadinasi priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga.
-
Penkta, nepilnamečio vaiko poreikiai laikomi būtinais ir jų nereikia įrodinėti, kai jų dydis neviršija orientacinės teismų praktikoje nurodytos sumos. Pastaroji skaičiuojama taip – iš minimalios mėnesinės algos, atskaičius mokesčius (pavyzdžiui), atimamos vaiko išmokos (pavyzdžiui 85,50 Eur), ir gaunama būtina nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikalinga suma. Šią sumą lygiomis dalimis turėtų suteikti abu tėvai. Tai visiškai nereiškia, kad vaikui negali būti priteisiama mažesnė suma (teismų praktikoje būtų vadinama minimalia). Tai tiesiog reiškia, kad tokio dydžio sumos nereikės pagrįsti rašytiniais įrodymais ar motyvais.
-
Šešta, joks tėvas ar motina/teismas ir neturi reikalauti rašytiniais įrodymais pagrįsti visą vaikui prašomą priteisti sumą. Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteisiamas vidutine suma. Kadangi egzistuoja sezoninės išlaidos (šildymas, mokyklinės priemonės, drabužiai), epizodinės (kompiuteriai, baldai ir pan), išlaikymą valdantis tėvas/ motina turi teisę jį sutaupyti kitam mėnesiui/ sezonui/ pirkiniui. Taip pat galima prašyti priteisti išlaikymo daugiau, nei šiuo metu faktiškai gauna nepilnametis vaikas. Išlaikymo tikslas – kiek galima labiau patenkinti vaiko poreikius, skatinti tėvus/ motinas dėti maksimalias pastangas kuo geriau aprūpinti savo vaikus.
